- niurksoti
- niurksóti, niur̃kso, -ójo intr. 1. K žr. murksoti 2: Tas jų Jonas visada niur̃kso kampe, nieko nesako Žvr. O teip sau niur̃kso paniuręs, vis užsimislijęs sau vienas Škn. Jijė niur̃kso, kaktą įrėmus į pečių J. Ilgai niurkso Jeronimas, užsirėmęs ant stalo rš. Ko čia taip niurksai, juk aš netyčia tave užgavau! Pnm. Nė nešneka, ale tik niur̃kso i niur̃kso Ldvn. 2. niūriai dunksoti: Tolumoje iš visų pusių niurksojo apsnigti Baltkalnių kraikai Šlč. Debesis niur̃kso ant dangaus Skr. 3. būti apsiniaukusiam: Oras niur̃kso, kad ūkanota J. \ niurksoti; išniurksoti; paniurksoti
Dictionary of the Lithuanian Language.